Senasis egyptieciu kalendorius

SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

METU LAIKAI

Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pieše ˛odi "metai" ("renpet") kaip jauna daiga su pumpuru. Tas pats ˛enklas sutinkamas giminingu ˛od˛iu hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo išsiliejimo. Kasmet bir˛elio prad˛ioje šalije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti išsiliejimas, daugelyje šventyklu dieviškajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio šventyklos e˛era Ono mieste; tas e˛eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, i ta pati e˛era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, išsiliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas, u˛dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panašus i pylimus, pama˛u nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po išsiliejimo upe galutinai gri˛davo i savo krantus. Šis keturiu menesiu laikotarpis buvo pirmas metu laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "išsiliejimas").

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu metas. Tokiu budu po išsiliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret" ("˛emes pasirodymas iš po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo - derliaus surinkimas, "šemu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos reiškinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prieš pat sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ˛vaig˛de, egiptietiškai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno pastebejo šiu dvieju reiškiniu sutapima. Jie mane, kad išsiliejimas yra Izidos ašaros. Ir Sirijaus ˛vaig˛de (Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa˛inta Naujuju metu diena.

ˇemdirbiai, med˛iotojai, ˛vejai, jureiviai, gydytojai, ˛iniai, kuriu šventes buvo ˛ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie, kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo "tobulus metus", kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo "achet", reiškiantis Nilo išsiliejimo keturis menesius, po jo "peret" - sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "šemu" - derliaus surinkimo ir karšcio metas. Butent todel "šemu" laiku faraona vadindavo vesumos šaltiniu, o "peret" sezonu - šiltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ˛ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam tikru metu laiku: vienos - "šemu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia ar ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika menesiu po trisdešimt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir ketvirtas "achet", "peret" ir "šemu" sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai kilo iš atitinkamu menesiu švenciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso epochoje. Prie paskutinio "šemu" menesio pridedavo penkias dienas kad viso metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu švente neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo sunus, laimingo karaliavimo metu.

ŠVENTES IR IŠEIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes švente - ji buvo minima visos šalies mastu. Šia diena Upuauato šventykloje tarnai dovanodavo savo šeimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atneštas i šventykla dovanas ˛yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais laimes. Egipte buvo labai daug švenciu visais metu laikais, bet itin daug budavo "achet" metu, kai ˛emes darbai nutrukdavo.

Did˛ioji Opet švente tesesi ilgiau negu menuo šio sezono viduryje.

Švente "tehi", kas reiškia "pasigerimas" buvo minima antrojo menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma švente visame Egipte. Vietiniu dievu šventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo neu˛mirsti ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais, ˛mones susigu˛edavo i šventykla, atnešdavo aukas ir gaudavo teise išgerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios šventes buvo švesdamos net tada, kai artimiausioje šventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis švenciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo patartina vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma išeigine.

VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino diena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar smulkesnius laiko tarpus. ˇod˛io "at", verciamo kaip "akimirka", reikšme neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi "˛erejancia", šeštoji - "pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmoji nakties valanda buvo "Ra priešu ˛lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda, "stebiancia Ra gro˛i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ˛inojo, kad saule veluoja arba u˛bega u˛ akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir ˛yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal ˛vaig˛des, naudojant liniuote su pradurta skyle ir du kampainius su švyniniu svambalu. Valandu nustatymui reikejo dveju ˛moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas atsistodavo nugara priešais ˛vaig˛de, o stebetojas - prieš ji. Stebetojas naudojosi iš anksto sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra ˛inoma ˛vaig˛de pirma valanda turi buti tiesiai virš padejejo galvos, kita valanda kita ˛vaig˛de - virš jo kaires akies arba po dešine akimi.

Kai stebeti ˛vaig˛des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos alkunes aukšcio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami taip, kad iš jos vanduo išbegtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod˛iais. Jie buvo dvieju rušiu. Šitie laikrod˛iai nelabai domino paprastus ˛mones. Tik išskirtiniais atvejais jie praneša mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.

Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"